Visi trokštame laisvės, tačiau nebūtinai suprantame, kas ji tokia yra. Laisvė nereiškia daryti, ką nori, kada nori, kaip nori, ar su kuo noti. Šitai yra anarchija ir, priešingai nei žada, veda į chaosą ir vergystę: ekranui, pilvui, savajam ego ir pan. Nors skamba paradoksaliai, tikrai laisvei būtinos ribos ir tam tikra tvarka, kurioje mūsų pasirinkimai išsiskleidžia kaip tos laisvės išraiška. Pavyzdžiui, muzikantas laisvai improvizuoti gali tik gerai išmanydamas muziką ir turėdamas atitinkamų įgūdžių, kuriems įgyti reikalinga disciplina. Laisvė yra NUO vergystės, tačiau, kad suvoktume savo situaciją, reikia išminties ir blaivaus žvilgsnio į save ir pasaulį. O tai išsiugdyti nėra paprasta. Negana to, tikra laisvė nėra laisvė vien man. Tikrai laisvu tampu net ne tada, kai sugebu tinkamai įvardinti savo vergystės priežastį ir ją pergalėti, bet tada, kai tampu žmogumi KITAM. Laisvė tik sau yra narcizo laisvė ir galiausiai grąžina prie vergystės, kai aš tampu pasaulio ašimi. O šita ašis greitai lūžta. Todėl kvietėme vyrus prisijungti į mūsų nuotykį lauke, kurio metu siekėme ne tik suprasti, kas yra tikra laisvė, bet ir žengti tvirtą žingsnį jos link.