kviečiame kartu ne tiesiog kartu nugyventi daugiau nei parą, bet iš tiesų išgyventi laiką kartu, jį sustabdant ir lauke patyriant tikrą nuotykį žygiuojant po vaizdingas Žemaitijos vietoves, reflektuojant laiką ir gyvenimą su Mes lauke komanda – Emu ir Laurynu ir tiesiog būnant tikroje bendrystėje, kai kartu valgoma, juokaujama, einama į pirtį, džiaugiamasi gamta ir naujai atrastais bičiuliais.
Snieguotą vasario pabaigą į nuotykį lauke prie Šventosios, Ukmergės rajone susirinko grupė vyrų. Nuėjom daugiau nei 30 km, aplankėm įspūdingų vietų, daug bendravom, valgėm, šildėmės pirtyje, miegojome palapinėje prie -7 laipsnių, klausėmės refleksijų, diskutavom, grožėjomės gamta ir, svarbiausia, bent porai dienų sustabdėme laiką.
Laurynas (vienas iš mūsų) LRT laidoje Toliau nuo miesto apie Ukmergę pasakoja ne tik apie persikėlimą gyventi į šį kraštą, bet ir apie Mes lauke pradžią, kuri būtent su tuo ir susijusi.
Vasario 22-23 d. | Ukmergės raj., Vidiškių sen. KAS? ✔️ du žygiai skirtingomis dienomis (15-20 km ir 10-15 km), pamatant / aplankant Šventupės dvarą, Didžiosios kovos partizanų parką, Mūšios ir Šventosios santaką, Vidiškių bažnyčią (XIX a.), buvusią sovietinę radiolokacinę bazę,… Read More »Vasario nuotykis lauke vyrams
Mes negyvename tik sau patiems, ir tik tuomet, kai visiškai tuo įsitikiname, pradedame save, taip pat ir kitus deramai mylėti. Ką turiu galvoje sakydamas „deramai mylėti pačius save“? Visų pirma turiu galvoje troškimą gyventi, gyvenimo priėmimą kaip didžiulę dovaną ir didelį gėrį ne dėl to, ką jis mums duoda, bet dėl to, ką jis mums leidžia duoti kitiems. Šiuolaikinis pasaulis vis labiau suvokia, kad žmogaus gyvenimo kokybė ir gyvybingumas priklauso nuo jo paties valios toliau gyventi. Mumyse esame tamsios, griaunamos jėgos, kurią kažkas pavadino „mirties instinktu“. Mūsų pačių nusivylimas ir su pačia savimi kovojanti savimeilė – tai galinga jėga. Tai savimeilės, virtusios pačiam sau, jėga, kuri, garbindama save, garbina ją naikinančią pabaisą.
Emas ir Laurynas iš „Mes lauke“ kalbasi apie tai, kodėl joks žmogus nėra sala ir kviečia į artimiausią nuotykį lauke.
„Joks žmogus nėra sala“, – yra rašęs anglų poetas Johnas Donne’as. Vėliau šią frazę populiarinio kiti mąstytojai ir tai darė dėl geros priežasties. Vis mes esame susiję, dalis kažko didesnio nei mes patys. Esame kilę iš santykio ir santykiui, be kurio ne tik negalime egzistuoti, bet ir būti tikrais žmonėmis. Būti žmogumi reiškia būti santykyje su kitu. Kita vertus, dažnai santykis slegia, erzina, pykdo, smukdo ir. Tada apima noras problemą spręsti vengiant, bėgant ar visiškai izoliuojantis ir siekiant tapti sala. Tačiau žmogui sala būti neįmanoma… Kodėl ir kaip būti žmonijos žemyno dalimi, kalbėsime ir išgyvensime susirinkę Rusnės saloje.
Praėjusią savaitę turėjom džiaugsmo organizuoti ir įgyvendinti prasmingą pasibuvimą lauke Pineca Group vadovų komandai. Valgėm, bendravom, judėjom ir svarstėm apie sėkmę bei santykius tiek darbe, tiek apskritai. Ačiū, Pineca, kad išėjot į lauką kartu! Taip pat dėkojam Kukurūzų labirintui už priėmimą.
Visi trokštame laisvės, tačiau nebūtinai suprantame, kas ji tokia yra. Laisvė nereiškia daryti, ką nori, kada nori, kaip nori, ar su kuo noti. Šitai yra anarchija ir, priešingai nei žada, veda į chaosą ir vergystę: ekranui, pilvui, savajam ego ir pan. Nors skamba paradoksaliai, tikrai laisvei būtinos ribos ir tam tikra tvarka, kurioje mūsų pasirinkimai išsiskleidžia kaip tos laisvės išraiška. Pavyzdžiui, muzikantas laisvai improvizuoti gali tik gerai išmanydamas muziką ir turėdamas atitinkamų įgūdžių, kuriems įgyti reikalinga disciplina. Laisvė yra NUO vergystės, tačiau, kad suvoktume savo situaciją, reikia išminties ir blaivaus žvilgsnio į save ir pasaulį. O tai išsiugdyti nėra paprasta. Negana to, tikra laisvė nėra laisvė vien man. Tikrai laisvu tampu net ne tada, kai sugebu tinkamai įvardinti savo vergystės priežastį ir ją pergalėti, bet tada, kai tampu žmogumi KITAM. Laisvė tik sau yra narcizo laisvė ir galiausiai grąžina prie vergystės, kai aš tampu pasaulio ašimi. O šita ašis greitai lūžta. Todėl kvietėme vyrus prisijungti į mūsų nuotykį lauke, kurio metu siekėme ne tik suprasti, kas yra tikra laisvė, bet ir žengti tvirtą žingsnį jos link.
