Šiuolaikinis žmogus apytiksliai 95 procentus savo gyvenimo praleidžia uždarose erdvėse (įskaitant kelionės laiką automobiliu, autobusu, traukiniu). 95 procentai – tokia stulbinanti realybė. Šitas skaičius turėtų mus priversti bent trumpam sustori ir leisti šiai informacijai nusėsti mūsų sąmonėje.
Beveik visą gyvenimą praleidžiame uždarame, žmogaus kurtame pasaulyje. Kasdien mus supa dirbtinis apšvietimas vietoj dienos šviesos, mėnulio prieblandos ar nakties tamsos. Oro filtravimo sistemos pakeitė pravirą langą, o šildymo įrenginių sukurtas dirbtinis klimatas pakeičia laukinį tikro oro jausmą; mūsų pasaulis visada vidutiniškai 20-23 laipsniai. Visi paviršiai, kuriuos liečiame – plastikas, stiklas, dirbtinė oda – pakeitė gyvą pievą, medį, ežerus ir upes. Aplinka, kurioje dabar gyvename, dūsta nuo dirbtinių kvapų: chemikalai ir „oro gaivikliai“ vietoj nupjautos žolės, laužo dūmų ir vakaro vėsaus oro. Vietoj paukščių dainų, medžių ošimo, lietaus ir griaustinio mūsų pasaulis pripildytas dirbtinių garsų: technologijų spragtelėjimų, pypsėjimų, skambesių. Net ir trumpai būdami lauke, ausis užiskemšame ausinėmis. Net augalai mūsų aplinkoje yra netikri. Jais nereikia rūpintis, bet jie nesuteikia ir deguonies.
Tačiau blogiausia viso to dalis yra tokia: mums atrodo, kad visa tai renkamės patys, dėl savo patogumo ir saugumo. Kaip laboratorinės pelės ar… vergai.
– Emas
Pavyko perskaityti iki čia? Dabar jau praverstų išeiti į lauką, ar bent langą praverti.
Norisi kartu su mumis? Spausk ČIA.