Šiek tiek apie mus
mūsų istorija
Mes – Emas ir Laurynas – ir „Mes lauke“. Nors susipažinome gan seniai – 2007 metais, LCC Tarptautiniame universitete, Klaipėdoje, – tačiau susibičiuliavome tik 2015-aisiais, kai kartu tame pačiame universitete organizavome ir vedėme konferenciją jaunimui. Nuo to laiko bičiulystė peraugo į draugystę, abu apsigyvenome kaimuose (tik skirtigose Lietuvos pusėse), suorganizavome dar ne vieną konferenciją ir stovyklą, kol… Plaukiant baidare Šventosios upe įvyko vaizdo pokalbis, kurio metu ir gimė „Mes lauke“. Jo metu giliai supratome, kad sutampa ne tik mūsų abiejų troškimai: dar daugiau lauke būti patiems ir pakviesti į lauką kartu išeiti jus, bet kad tai reikia daryti nedelsiant. Tad, mes lauke ir laukiame jūsų.
nuotykiai
patirsite nuotykį gamtoje
iššūkiai
įveiksite iššūkius
įgūdžiai
įgysite praktinių įgūdžių
žinios
gausite teorinių žinių
bendrystė
išgyvensite bendrystę
Emas Gricius
Pedagogas, lektorius, stovyklų organizatorius ir vadovas (VšĮ „Mano stovykla“ įkūrėjas), statybininkas, penkių vaikų tėvas ir vienos žmonos vyras.
Laurynas Jacevičius
Kūrybininkas (VšĮ „Apologetika“ įkūrėjas), tinklalaidžių ir radijo laidų vedėjas, lektorius, komunikacijos specialistas, filosofijos mokslo daktaras; žmonų ir vaikų – po vieną.
Ar verta eiti į lauką su mumis?
Nei mums save pardavinėti patinka, nei Jums norisi skaityti apie tai, kokie mes nerealūs. Ypač, kai tai reikia daryti ekrane, o ne bendraujant gyvai. Kaip ten bebūtų, Jums kažkaip reikia apsispręsti, ar norėtumėt eiti į lauką su mumis, ar su kitais internetinio kiemo draugais. O gal geriau niekur neiti ir likti viduje, prie ekrano? Na, kaip ten bebūtų, ar su mumis, ar su kuo nors kitu, ar vieni – palikit ekranus ir išeikit į lauką!
Savaitgaliuose lauke vadovaujamės penkiais principais: nuotykiai, iššūkiai, įgūdžiai, žinios ir bendrystė. Atsižvelgdami į juos, pabandysim trumpai papasakoti apie save ir savo patirtį, kuri padės juos įgyvendinti savaitgalių metu.
EMAS. Nors gimiau ir augau Klaipėdoje, pastaruosius 14 metų gyvenu vienkiemyje. Baigęs universitetą, porai metų išvykau savanoriauti į vieną tarptautinę organizaciją. Gyvenant ir keliaujant centrinės ir pietryčių Azijos šalyse, didžiausią įspūdį paliko gamta ir buvimas lauke. Grįžęs pradėjau dirbti LCC Tarptautiniame universitete. Dešimt metų važinėjau po Lietuvos ir užsienio mokyklas ir skaičiau paskaitas, o pastaruosius penkis metus dirbu mokytoju Klaipėdos Vaivorykštės tako gimnazijoje. Savo sodybos teritorijoje kuriame stovyklą, kuri veikia jau dešimtmetį. Čia mes statom. Statom jaunų žmonių charakterius, bendrystę, namelius medžiuose, dušus, tualetus, angarus, pirtis, t. y. viską, kas reikalinga. Auginant penkis mažamečius vaikus matome, koks svarbus žmogaus fizinei, emocinei bei psicholohinei sveikatai yra buvimas lauke. Todėl į lauką kviečiame ir jus.
LAURYNAS. Gyvenu irgi kaime, tik trumpiau – kiek daugiau nei pusantrų metų. Užaugau Mažeikiuose, kur vėlyvosios vaikystės ir paauglystės metais aktyviai skautavau Žemaitijos skautų organizacijoje, tad palapinių pragulėjau, o miškų pražygiavau nemenkai. Vėliau teko šiek tiek pažaisti krepšinio praktiškai visose Lietuvos lygose: RKL, NKL ir LKL. Dėl traumos anksti pasibaigus krepšinko karjerai, pasukau į akademinę sritį ir galiausiai baigiau filosofijos doktorantūrą Vilniaus universitete. Praeityje yra tekę dirbti socialiniu pedagogu Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje, būti jaunimo darbuotoju įvairiose nevyriausybinėse organizacijose, vasaromis – vadovauti įvairiose stovyklose (įskaitant ir pas / su Emu) Lietuvoje ir užsienyje, taip pat jas organizuoti. Turiu gido pažymėjimą, esu dirbęs gidu ant keturračio Aliaskoje (JAV). Šiuo metu daugiausia laiko skiriu internetinio turinio kūrimui, tinklalaidžių ir radijo laidų vedimui, skaitau paskaitas filosofinėmis bei teologinėmis temomis, organizuoju renginius bei užsiimu komunikacija ir labai noriu į lauką.
išeik į lauką!
Toks yra mūsų šūkis. Visi norime laisvės, nuotykio ir gilios širdies ramybės, tačiau šių dalykų ieškome dažniausiai ekranuose ir… liekame itin nusivylę. Nepaisant to, nuo jų atsiplėšti nebegalime, kartais pirštais bandydami „prizūminti“ net popierinį žurnalą. Norime tapti tuo spyriu į užpakalį, kuris Jūsų kūno lavoną, kiekvieną pirmadienį tampomą į darbą, mokyklą ar universitetą, pakvies prisipildyti gvyvybę teikiančios jėgos. Lauke.
